Sample records for tallinna sjahiid kiek

  1. Elektroninės cigaretės: naujas būdas mesti rūkyti ar nauja grėsmė?

    PubMed Central

    Aleknaitė, Aistė; Andrijauskaitė, Monika; Latauskienė, Justė; Andrejevaitė, Viktorija

    2016-01-01

    Nuo 2010 m. tarp suaugusiųjų ir paauglių išaugo elektroninių cigarečių vartojimas. Dauguma el. cigarečių vartotojų anksčiau yra rūkę tradicinius tabako gaminius. Didžioji dalis žmonių el. cigaretes suvokia kaip priemonę, padėsiančią mesti rūkyti ar sumažinti surūkomų įprastinių cigarečių kiekį. Elektroninės cigaretės yra prietaisas, susidedantis iš skysčiu užpildytos kasetės, kaitiklio bei baterijos. Nuspaudus mygtuką įjungiamas kaitiklis, kuris šildo skystį, o, šiam tapus garais, jie įkvepiami. Visų rūšių el. skysčių pagrindinės sudedamosios dalys yra glicerolis arba propileno glikolis, papildomai gali būti pridedama nikotino ir / ar aromatų. Skysčiuose taip pat nustatyta įvairių kitų cheminių medžiagų. Ilgalaikio el. cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai nėra išaiškintos, manoma, kad jos turėtų būti saugesnės nei rūkyti įprastines cigaretes. Nėra pakankamai ištirtas el. cigarečių skysčiuose esančių medžiagų toksiškumas. Trūksta duomenų apie el. cigarečių, kaip pagalbinės priemonės norint mesti rūkyti, veiksmingumą ir saugumą. Gydytojas norinčiam mesti rūkyti pacientui pirmiausia turėtų pasiūlyti patvirtintas pakaitinės nikotino terapijos ar kitas pagalbines priemones ir užtikrinti, kad pacientas gautų informaciją apie naujausius medikamentus, galinčius jam padėti. Jei pacientas atsisako šių priemonių ir renkasi el. cigaretes, gydytojas turėtų informuoti apie abejotiną jų saugumą ir veiksmingumą. Visuomenėje kyla susirūpinimas, kad el. cigarečių rūkymas gali paskatinti priklausomybę nikotinui ir padidinti norą išbandyti įprastines cigaretes. Nerimą kelia ir neapribotas el. cigarečių vartojimas viešosiose vietose. Nėra žinoma, kokią įtaką aplinkinių sveikatai gali turėti pasyvus garinimas. El. cigarečių reglamentavimas visame pasaulyje skiriasi ir laikui bėgant kinta. PMID:28356791

  2. The Effect of Screen-to-Screen Versus Face-to-Face Consultation on Doctor-Patient Communication: An Experimental Study with Simulated Patients.

    PubMed

    Tates, Kiek; Antheunis, Marjolijn L; Kanters, Saskia; Nieboer, Theodoor E; Gerritse, Maria Be

    2017-12-20

    ' satisfaction with the consultation (b=.533, P<.001). Furthermore, doctors' perceived interpersonal relationship building was positively related to doctors' satisfaction with the consultation (b=.331, P=.003). In this study, the quality of doctor-patient communication, as indicated by information exchange, interpersonal relationship building, and shared decision making, did not differ significantly between Web-based and face-to-face consultations. Doctors and simulated patients were equally satisfied with both types of consultation medium, and no differences were found in the manner in which participants perceived communicative behavior during these consultations. The findings suggest that worries about a negative impact of Web-based video consultation on the quality of patient-provider consultations seem unwarranted as they offer the same interaction quality and satisfaction level as regular face-to-face consultations. ©Kiek Tates, Marjolijn L Antheunis, Saskia Kanters, Theodoor E Nieboer, Maria BE Gerritse. Originally published in the Journal of Medical Internet Research (http://www.jmir.org), 20.12.2017.

  3. Nėščiųjų ir jaunų negimdžiusių moterų krūtų tūrio, kūno dydžio ir pasyviosios masės lyginamasis tyrimas

    PubMed Central

    Drąsutis, Jonas; Barkus, Arūnas; Kairienė, Elena; Drąsutienė, Gražina; Norvilaitė, Kristina; Tutkuvienė, Janina

    2016-01-01

    Tikslas. Palyginti nėščiųjų ir jaunų negimdžiusių moterų kūno ir krūtų dydžio rodiklius. Medžiaga ir metodika. 2008–2009 m. (I tyrimas) ištirti 82 jaunų negimdžiusių devyniolikos metų amžiaus merginų krūtų ir kūno dydžio rodikliai, jie palyginti su 2013–2015 m. (II tyrimas) Vilniuje tirtų nėščiųjų (pirmuoju nėštumo trečdaliu) tais pačiais kūno stambumo ir krūtų parametrais – ūgiu, svoriu, įvairių kūno dalių apimtimis, odos klostėmis, pasyviąja kūno mase ir krūtų tūriu. Kūno dydžio rodikliams palyginti visos tiriamosios buvo skirstomos į grupes pagal krūtų dydį ir kūno stambumą (procentiliniu metodu). Nėščiosios suskirstytos į gimdančias pirmą kartą ir pakartotinai. Abiejuose tyrimuose naudota standartinė antropometrinė metodika. Krūties tūris apskaičiuotas pagal R. Kramerio ir G. Dexlerio (1981) formulę. Pasyviosios kūno masės (riebalinio audinio) kiekis procentais – pagal odos ir poodžio riebalines klostes naudojant W. E. Sirio (1961), J. H. Wilmorės ir A. R. Behnkės (1970) formules. Rezultatai, nustatyti visų parametrų aprašomosios statistikos, įvairovės ir pasiskirstymo rodikliais, apdoroti naudojant SPSS 22.0 programą. Skirtumai tarp tiriamųjų grupių vertinti pagal Stjudento t kriterijų. Pasirinktas patikimumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai. Statistiškai reikšmingai didesni nei jaunų negimdžiusių nėščiųjų grupės moterų rodikliai buvo šie: krūtinės, juosmens, klubų apimties, krūties tūrio ir juosmens klubų indeksas. Nėščių moterų riebalinis audinys kaupėsi daugiau viršutinėje kūno dalyje, nors santykinė ir absoliuti pasyvioji kūno masė tarp grupių skyrėsi nereikšmingai. Lyginant pirmą kartą ir pakartotinai gimdančių su jaunų negimdžiusių moterų rodmenimis paaiškėjo, kad pakartotinai gimdančios moterys turėjo didesnį riebalinio audinio kiekį, o pirmąkart ir jaunų negimdžiusių merginų rodikliai reikšmingai nesiskyrė. Ma